JW subtitle extractor

Nuo paskutinio mūsų pranešimo
naujojo koronaviruso pandemija
visame pasaulyje pridarė
nemažai žalos.
Žinome, kad vis daugiau jūsų,
brangūs broliai ir sesės,
kasdien jaučiate šios
nelaimės padarinius.
Būkite tikri, kad visus jus mylime, kad
kiekvienas iš jūsų mums labai rūpite
ir kad dažnai už jus meldžiamės.
Neabejojame, kad Jehova, kaip
rašoma 2 Korintiečiams 4:7,
suteiks jums „nepaprastai didelės galios“
ir kad toji galia padės išlaikyti tvirtą
tikėjimą Jehovos pažadais
ir ištverti šią pandemiją.
Nors susidūrėme su
nemažai sunkumų,
argi nesidžiaugiame matydami, kaip greitai
Jehovos organizacija prisitaikė prie aplinkybių
ir ėmėsi reikiamų pokyčių?
Sueigas rengiame vaizdo
konferenciniu ryšiu,
Biblijos tiesų mokome elektroniniais
ir popieriniais laiškais,
žinutėmis, skambučiais.
Ypatingas buvo ir Minėjimo laikotarpis.
Šiame reportaže pamatysime,
kaip mūsų brolius ir seses iš įvairių
šalių padrąsino specialioji kalba
ir kaip jiems pavyko drauge
paminėti Jėzaus mirtį.
Artėjant Minėjimo dienai, tikriausiai
vis pagalvojome: „Kaip viskas vyks?
Ar rinksimės mažomis grupelėmis?
Kaip perduosime duoną ir vyną?
Kaip kviesime bendradarbius, kaimynus,
susidomėjusius žmones?
Ir kur juos kviesime, jei nesirinksime
Karalystės salėje?“
Labai norėjome šia ypatinga
proga susirinkti draugėn,
tačiau kartu supratome, kaip svarbu paklusti
visiems valdžios reikalavimams,
laikytis saugaus atstumo
ir vengti fizinio kontakto.
Taip elgėmės ne vien todėl, kad laikomės
Biblijos priesako klausyti valdžių,
bet ir dėl savo pačių
bei kitų saugumo.
Ir, kaip žinia, Minėjimas įvyko.
Aišku, jis buvo kiek kitoks – toks, kokio
dar niekad turbūt nebuvome matę.
Pirmą kartą mūsų organizacijos istorijoje
Minėjimo programą milijonai žiūrėjo
vaizdo konferenciniu ryšiu.
Dėl to daugybei žmonių atsivėrė unikali galimybė
kartu su mumis paminėti Jėzaus mirtį.
Svetainėje jw.org tikriausiai
jau skaitėte,
kaip Filipinuose dėl vienos
jaunos pionierės kvietimo
Minėjimo programos internetu drauge
su jos bendruomene klausėsi
daugiau kaip 31 000 žmonių!
Tas vakaras, kai kiekvienas savo
namuose paminėjome Kristaus mirtį,
buvo išties įsimintinas.
Kokie jautėmės vieningi žinodami, kad
kartu su bendratikiais iš viso pasaulio
tuo pat metu galime parodyti
savo meilę Jehovai ir Jėzui!
Dabar brolis Tabas Honsbergeris,
tarnaujantis Haičio filialo komitete,
papasakos, ką gera davė tai,
kad Minėjimo programą buvo galima
žiūrėti vaizdo konferenciniu ryšiu
arba klausytis jos telefonu.
Neabejojame, kad ir jūs jautėtės
panašiai kaip broliai ir sesės Haityje.
Galime drąsiai teigti,
kad šiemetinis Kristaus mirties
minėjimas Haityje buvo nepaprastas.
24 vienos šalies šiaurvakariuose
įsikūrusios bendruomenės skelbėjai
labai džiaugėsi, kad Minėjime
iš viso dalyvavo 85 asmenys.
Vienas brolis pasakojo, kad vedė
tokiam vyrui Biblijos studijas,
tačiau vėliau nusprendė jas nutraukti,
nes tas vyras nedarė pažangos.
Tai buvo prieš dvejus metus.
Šiemet, likus vos dienai iki Minėjimo,
tas buvęs studijuotojas paskambino
mūsų broliui ir pasakė:
„Norėčiau dalyvauti Minėjime.“
Brolis atsakė: „Būtų puiku!
Gali klausytis Minėjimo programos drauge su
mūsų bendruomene per programą Zoom.“
Tas vyras taip ir padarė.
Minėjimas jį labai paveikė.
Po programos jis pasakė:
„Kai girdžiu naujienas ir matau,
kas dabar vyksta pasaulyje,
neabejoju, kad jau labai greitai
Dievo Karalystė ateis į žemę
ir išspręs visas mūsų problemas.“
Jis net pasakė:
„Jei kas nori tarnauti Dievui,
dabar pats metas pradėti.“
Labai džiaugiamės, kad
tai nebuvo tik žodžiai.
Vyras pats apsisprendė taip daryti
ir dabar vėl lanko mūsų sueigas.
Taigi vieni broliai Minėjimo programą žiūrėjo
vaizdo konferenciniu būdu, kiti klausėsi telefonu,
tačiau visų jų tikėjimas
dar labiau sustiprėjo.
Viena pionierė, gyvenanti šalies pietuose, paaiškino,
kodėl šis Minėjimas jai buvo ypatingas.
Ji sakė:
„Šiemet Kristaus mirties minėjimą mes tarsi paėmėme
ir parsinešėme kiekvienas į savo namus.“
Tokį sprendimą Jehova
labai palaimino.
Argi ne nuostabu, kad broliai Haityje paminėti
Jėzaus mirtį galėjo panašiai kaip mes?
Pagrindiniame biure tarnaujantys broliai
suprato, kad ne visi pakviestieji į Minėjimą
galės prisijungti prie kurios nors
bendruomenės vaizdo konferencijos.
Todėl buvo nuspręsta specialiąją ir Minėjimo
kalbą įrašyti daugiau nei 500 kalbų
ir įkelti į mūsų svetainę, kad norintys galėtų
atsisiųsti arba žiūrėti tiesiai iš svetainės.
Taigi galimybę klausytis
šių kalbų turėjo milijonai.
Norėčiau papasakoti apie
mūsų brolį vardu Martinas.
Jis gyvena viename
atokiame kaime Kenijoje.
Brolis atsisiuntė Minėjimo kalbą, kad galėtų ją
parodyti skelbėjams iš savo tarnybos grupės.
Martinas yra neįgalus,
be to, jį vargina rimtas sveikatos sutrikimas,
dėl kurio jo kūnas greitai perkaista.
Vis dėlto brolis pasisamdė
motociklo vairuotoją
ir plieskiant karščiui nuvežė
Minėjimo kalbos įrašą tiems,
kas kitaip nebūtų turėję
galimybės jį pažiūrėti.
Dėl tokio Martino pasiaukojimo 13 žmonių,
tarp jų ir keletas Biblijos studijuotojų,
toje atokioje vietovėje
galėjo dalyvauti Minėjime.
Visos šios naujovės
davė išties daug gera.
Nemažai mūsų bendratikių šeimos
narių, kurie nėra Jehovos liudytojai,
galėjo pirmą kartą dalyvauti Minėjime
net neišeidami iš namų.
Suprantama, kompiuteriai ir internetas
ne visur yra taip lengvai prieinami.
Pavyzdžiui, daugelyje Afrikos vietovių galimybės
naudotis internetu yra labai ribotos.
Todėl žiūrėti programą
vaizdo konferenciniu ryšiu
ar atsisiųsti kalbas iš svetainės
būtų tiesiog neįmanoma.
Kadangi situacija pasaulyje
keitėsi labai greitai,
likus maždaug savaitei iki Minėjimo broliai
kai kuriose Afrikos šalyse pamatė,
kad daugelis skelbėjų gali neturėti
galimybės dalyvauti Minėjime.
Todėl Vadovaujančioji
taryba davė leidimą
keliose Afrikos šalyse transliuoti specialiąją
ir Minėjimo kalbas per televiziją ir radiją.
Kaip buvo pranešta mūsų svetainėje,
tai leido daugiau kaip 400 000 skelbėjų
ir nežinomam skaičiui kitų žmonių
klausytis tų svarbių kalbų.
Broliai turėjo labai nedaug laiko susitarti su
radijo ir televizijos stotimis dėl transliacijos
ir darbavosi negailėdami savęs.
Vienoje vietovėje Mozambike
broliams su televizijos stotimi pavyko
susitarti likus vos trims valandoms
iki Minėjimo transliacijos pradžios!
Kai kurie mūsų bendratikiai visaip
bandė atsisiųsti kalbos įrašą,
bet internetas buvo labai nestabilus.
Mobilusis ryšys irgi
buvo nepatikimas.
Situacija atrodė beviltiška.
Bet tada elektroniniais laiškais ir žinutėmis
juos pasiekė nuostabi žinia –
Minėjimo kalba bus
rodoma per televiziją!
Kai kur broliai apie tai sužinojo likus vos
kelioms minutėms iki programos pradžios.
Štai kaip atsiliepė keletas iš tų, kas
programą žiūrėjo per televiziją.
Vienas brolis sakė:
„Mūsų Kūrėjas pasirūpino mumis
taip, kaip nė nebūtume įsivaizdavę.
Pandemija nesutrukdys
įvykti Jehovos valiai.
Mes dar labiau įsitikinome, kad
Jehova išties yra tvirtas bokštas.“
Kitas bendratikis rašė:
„Labai dėkojame broliams, kad
suorganizavo Minėjimo transliaciją.
Atrodė, kad esame Karalystės
salėje, nesijautėme vieniši.
Kokie esame dėkingi, kad
net siaučiant COVID-19
niekas nesutrukdė mums paminėti
Jėzaus Kristaus mirties.“
Kongo Demokratinės Respublikos filialas
ėmėsi panašių priemonių ir pasirūpino,
kad Minėjimo programa ir specialioji kalba
visoje šalyje būtų transliuojama
per televiziją ir radiją.
Dabar paklausykime
brolio Hugo Kabičvos.
Jis papasakos įdomių atsitikimų.
Kadangi dėl pandemijos įsigaliojo
tam tikri suvaržymai,
o didelėje mūsų filialo teritorijos dalyje
sunkoka prisijungti prie interneto,
labai apsidžiaugėme sužinoję, kad specialiąją
kalbą galime transliuoti per radiją.
Tačiau abejojome, ar
tai tikrai pavyks.
Vienas rajono prižiūrėtojas pasakojo,
kad Gemenos mieste
broliai buvo susitarę su vietine radijo stotimi
dėl specialiosios kalbos transliacijos.
Bet kai nuėjo susimokėti,
radijo stoties direktorius jiems pasakė, kad
eterio laikas, dėl kurio jie tarėsi, jau užimtas.
Laisvas laikas buvo tik
nuo 8.30 ryto –
pusantros valandos
anksčiau nei planuota.
Broliai neprarado pasitikėjimo
Jehova ir sutiko su nauju laiku.
Bet dabar jie turėjo vos kelias valandas
informuoti visus apie pasikeitimą.
Nors transliacija buvo paankstinta,
jos klausėsi daugybė žmonių.
O iškart po kalbos pradėjo smarkiai lyti ir
radijo signalas iki pat vakaro trūkinėjo.
Taigi Jehova brolius akivaizdžiai palaimino.
Iš visos filialo teritorijos mus
pasiekė įdomūs pasakojimai.
Štai ką pranešė kitas
rajono prižiūrėtojas:
jo rajone gyvenantiems žmonėms
kalba taip patiko,
kad jie skambino į radijo stotį
ir prašė dar kartą ją paleisti.
Taigi broliai pasirūpino, kad tą pačią dieną
kalba būtų transliuojama antrą kartą.
Iki šios dienos tame rajone pradėtos
jau 25 telefoninės Biblijos studijos.
Taigi, net ir siaučiant
pandemijai, radijas veikė.
Jehova mus palaimino, ir ši specialioji
kalba mums išties buvo ypatinga.
Ką rodo visi šie pasakojimai?
Net ir pasaulinė pandemija nesutrukdys
mums vieningai šlovinti Jehovos.
Jono 14:15 užrašyti Jėzaus žodžiai:
Būtent dėl to, kad iš visos širdies
mylime Jehovą ir Jėzų,
norime parodyti jiems
dėkingumą už išpirką
ir paklusti Jėzaus priesakui:
„Darykite tai mano atminimui.“
Mūsų meilė Jehovai ir Jėzui
buvo akivaizdi iš to,
kad visi kartu dalyvavome Minėjime
ir klausėmės specialiosios kalbos,
nors šiemet tai reikėjo
daryti kitaip nei visada.
Esame tikri, kad Jehova ir jo Sūnus,
matydami, ką pasaulinė mūsų brolija nuveikia
nelengvomis dabartinėmis aplinkybėmis,
mumis išties didžiuojasi.
Prisimename žodžius iš
Hebrajams 6:10, kur pasakyta,
kad Jehova niekada nepamirš mūsų darbų
ir meilės, kurią parodėme jo vardui.
Nors nežinome, kada ši pandemija
ir visi jos sukelti rūpesčiai liausis,
žinome štai ką:
savo pažadus Dievas ištesės.
Pandemija turėjo pradžią,
turės ir pabaigą.
Jehova ir jo Sūnus
netrukus pasirūpins,
kad ši pasaulio santvarka, o kartu ir visa, kas
mums sukelia skausmą, išnyktų amžiams.
Argi nesame jiems už tai dėkingi?
Būkite tikri, kad jus labai mylime
ir už jus meldžiamės.
Jūs žiūrėjote JW Broadcasting® iš
Jehovos liudytojų pagrindinio biuro.

2020 m. Vadovaujančiosios tarybos pranešimas Nr. 3