JW subtitle extractor

Tarnavome mažame miestelyje
Albertos provincijoje.
Tada vienas po kito mums gimė vaikai.
Kai persikėlėme į Kreigą Aliaskoje,
turėjome keturis vaikus.
Galiausiai jau auginome visus devynis.
Auklėti vaikus – Jehovos pavesta
atsakinga užduotis.
Pirmiausia turime ieškoti Dievo Karalystės,
ir mes, tėvai, privalome rodyti pavyzdį –
lankyti sueigas, reguliariai eiti į tarnybą.
Supratome, kad jeigu norime
būti geras pavyzdys,
patys turime už viską labiau mylėti Jehovą.
Iš jų išmokome, kad laimingi būsime
tik tarnaudami Jehovai.
Žodžiais ir – dar svarbiau – savo pavyzdžiu tėvai
mokė mus pirmiausia ieškoti Karalystės.
Su devyniais vaikais gyvenimas nebus ramus.
Kai turi daug vaikų, gali rasti
ir daug visokių pasiteisinimų.
Auginti devynis vaikus – milžiniška užduotis.
Taip, būdavo, kad ji tiesiog sukrisdavo į savo
supamąją kėdę ir atrodydavo tokia išsekusi.
Pamenu, sykį reikėjo ruoštis į sueigą,
o aš visiškai neturėjau jėgų.
Tada prisiminiau žodžius iš Izaijo 40 skyriaus,
kur Jehova sako, kad tie, kurie
deda į jį viltis, atgaus jėgas.
Supratau – Jehova nori, kad važiuočiau
į sueigą. Jis duos man jėgų.
Taigi pasimeldžiau ir susiruošiau.
Būna tikra sumaištis.
Laiške hebrajams esame raginami
niekada neapleisti savo susirinkimų.
Tėtis visada tai primindavo.
Kartais žiemos metu į sueigas turėdavome
važiuoti beveik dvi valandas.
Namo grįždavome vėlai, visi vaikai
pavargę, aišku, ir pats ne mažiau.
Matydamas, kad sueigos tėvams labai svarbios,
supratau, kad turiu jas labai vertinti.
Tėvai taip pat mokė, kad kaip reguliariai einame
į sueigas, taip turime eiti ir į tarnybą.
Tiesiog žinojome, kad eisime.
Nebuvo jokių klausimų.
Šeštadienio ryte atsikeldavome
ir išsiruošdavome į tarnybą.
Žinojome, kad niekas mums
neleis sėdėti mašinoje –
turime eiti pas žmones ir kalbėti.
Nuo mažens ėmėme iš tėvų pavyzdį
ir mokėmės domėtis žmonėmis.
Dėl to eiti į tarnybą mums patikdavo.
Tai padėjo man jaustis reikalingai.
Turėjau aplankyti tuos, kurie susidomėjo,
apgalvoti, apie ką su jais kalbėsiu.
Tarnyboje dažnai darydavome pertraukėles –
tiek dėl vaikų, tiek dėl savęs.
Norėjome, kad vaikai tarnybą pamėgtų,
todėl stengėmės nebūti per griežti ir nelankstūs.
Prisimenu žodžius iš Patarlių 22:6, kur sakoma:
„Kokiu keliu eiti, mokyk vaiką nuo mažens.“
Tėvai taip ir darė.
Svarbiau jiems buvo tarnyba Jehovai,
o ne materialiniai dalykai.
Jehovos padedami darėme geriausia, ką galime.
Kartais suklysdavome, bet visada žinojau,
kad geriausias tėvas yra Jehova.
Jeigu išmokysime vaikus jį mylėti,
tada jis juos augins.
Mūsų šeima išties laiminga, nes
su mumis visada buvo Jehova.
Visi mūsų vaikai ištikimai jam tarnauja.
Dėl to labai džiaugiamės. Neabejoju,
kad džiaugiasi ir Jehova.

Dale ir Nadja Bode. Jehova mums padėjo Aliaskoje užauginti devynis vaikus