JW subtitle extractor

Antrojo laiško korintiečiams apžvalga.
Antrąjį laišką korintiečiams
Paulius parašė praėjus
keliems mėnesiams po to,
kai bendruomenė gavo pirmąjį.
Į Korintą Paulius pasiuntė Titą, kad šis
padėtų surinkti aukas broliams Judėjoje
ir tikriausiai kad sužinotų, kaip korintiečiai
reagavo į pirmąjį Pauliaus laišką.
Išvykęs iš Korinto, Titas
vėl susitiko su Pauliumi.
Apaštalas, išgirdęs iš Tito gerų
žinių apie Korinto bendruomenę,
labai apsidžiaugė ir nusprendė
parašyti korintiečiams antrą laišką.
Antrąjį laišką korintiečiams
sudaro 13 skyrių.
1 skyriuje Paulius rašo, kad Jehova – atjautos
Tėvas ir visokios paguodos Dievas –
guodžia mus, kai patiriame
visokių išmėginimų.
2 skyriuje Paulius užsimena, kad pirmame
laiške griežtai bendruomenę pabarė,
bet taip pat patikina korintiečius,
kad stipriai̇ juos myli.
Nusidėjėlis, kuris buvo nuo bendruomenės
atskirtas, paliko nuodėmingą kelią,
todėl bendruomenė turėtų
jam atleisti ir šiltai jį priimti.
3 skyriuje Paulius rašo,
kad tarnauti Dievui
esame tinkami̇ ne iš savęs –
mūsų tinkamumas iš Dievo.
4 skyriuje Paulius naujosios sandoros tarnystę
pavadina lobiu moliniuose induose.
Esame tik paprasti, netobuli̇
žmonės – tarsi moliniai indai.
Bet žinia, kurią skelbiame, mums
patiems ir tiems, kas į ją įsiklauso,
gali suteikti
amžiną gyvenimą.
5 skyriuje Paulius rašo:
„Kristaus meilė valdo mus.“
Jei suvokiame, kokią didžiulę
meilę Jėzus parodė,
mus užvaldo troškimas gyventi
nebe dėl savęs, o dėl jo.
Kristaus meilė skatina
mus sekti jo pavyzdžiu.
6 skyriuje rašoma,
kad bičiuliautis su netikinčiu –
tai tarsi įsikinkyti
į nelygų jungą.
Tokia bendrystė gali smarkiai
pakenkti krikščionio tikėjimui.
7 skyriuje supriešinamas dievobaimingas
liūdesys ir pasauliui būdingas liūdesys.
Jei asmuo suvokia, kad nusidėjo Dievui,
jį apima dievobaimingas liūdesys.
Toks liūdesys skatina jį siekti Dievo
atleidimo ir daugiau nebenuodėmiauti.
O pasauliui būdingas
liūdesys yra kitoks.
Asmuo gal ir liūdi, kad kiti
sužinojo apie jo nederamą elgesį,
bet jis visiškai nenori keistis
ir Dievo atleidimo nesi̇ekia.
8 ir 9 skyriuose Paulius
skatina korintiečius
iki galo atlikti patarnavimą
skurstantiems broliams Judėjoje –
užbaigti rinkti
jiems aukas.
Ar žinojote?
Paulius vartojo tą patį graikišką
žodį, dažnai verčiamą „tarnystė“,
tiek kalbėdamas apie gerosios
naujienos skelbimo ir mokymo darbą,
tiek apie paramą
vargstantiems krikščionims.
Taigi teikdami pagalbą bendratikiams
mes atliekame tarnystę Jehovai.
10–13 skyriuose Paulius drąsiai ir logiškai
atremia klaidingus mokymus,
kuriuos skleidžia
netikri apaštalai.
Paulius primena, kad tiesa
iš Dievo Žodžio gali griauti tvirtoves –
melagingus mokymus,
negerus įpročius,
neigiamus asmenybės bruožus,
atspindinčius žmogišką išmintį.
Skaitydamas Antrąjį
laišką korintiečiams,
atkreipkite dėmesį, kad Jehova,
visokios paguodos Dievas,
stiprina ir palaiko savo tarnus;
kad nuoširdžiai atgailaujant įmanoma
atkurti gerus santykius su Dievu;
ir kad netobuli, trapūs žmonės gali nešti
kitiems gerąją naujieną apie Dievo Karalystę.