00:00:02
Laiško galatams apžvalga.00:00:03
00:00:06
Šį laišką apaštalas Paulius parašė arba antrosios
misionieriškos kelionės metu, būdamas Korinte,00:00:12
00:00:12
arba po jos, kai grįžo
į Sirijos Antiochiją.00:00:15
00:00:16
Paprastai Pauliaus laiškus
užrašydavo kas nors kitas,00:00:19
00:00:19
tačiau laišką galatams
jis užrašė pats.00:00:22
00:00:24
Apaštalas šį laišką
parašė kažkuriuo metu00:00:26
00:00:26
tarp 50 ir 52 mūsų
eros metų.00:00:30
00:00:31
Ar žinojote?00:00:32
00:00:33
Galatija buvo Romos provincija.00:00:35
00:00:36
Jos teritorija driekėsi
dabartinės Turkijos viduryje.00:00:39
00:00:42
Pauliaus laiškas tikriausiai
buvo skirtas bendruomenėms,00:00:44
00:00:44
esančioms Pisidijos Antiochijoje,
Ikonijuje, Listroje ir Derbėje.00:00:50
00:00:53
Galatijoje buvo judaizmo šalininkų, tvirtinančių,
kad krikščionims būtina laikytis Mozės Įstatymo.00:00:59
00:00:59
Laiške Paulius įrodo, kad
tokie tvirtinimai yra klaidingi.00:01:03
00:01:04
Laišką galatams
sudaro šeši skyriai.00:01:07
00:01:08
1 skyriuje Paulius pasakoja apie savo
atsivertimą iš judaizmo į krikščionybę.00:01:13
00:01:14
Apaštalas primena galatams, kad gerąją
naujieną, kurią jiems paskelbė,00:01:18
00:01:18
jam apreiškė pats Jėzus Kristus, todėl jie turi
saugotis nepersimesti prie kitų mokymų.00:01:24
00:01:24
2 ir 3 skyriuose Paulius paaiškina, kad ne dėl
„įstatymo darbų“ asmuo yra pripažįstamas teisiu.00:01:31
00:01:32
Įstatymą jis pavadina „sergėtoju“,
atvedusiu žmones pas Kristų.00:01:36
00:01:36
Taigi asmuo teisiu pripažįstamas
dėl tikėjimo Kristumi.00:01:40
00:01:41
Paulius rašo, kad žadėtieji
Abraomo palikuoniai –00:01:44
00:01:44
tai Kristus ir tie, kas drauge
su juo paveldės Karalystę.00:01:47
00:01:48
4–6 skyriuose Paulius galatus įspėja, kad jie
neimtų vergauti visokiems žmonių mokymams.00:01:55
00:01:57
4 skyriuje Paulius primena
istoriją apie dvi moteris –00:02:01
00:02:01
Hagarą ir Sarą bei jų
sūnus Izmaelį ir Izaoką.00:02:05
00:02:05
Paulius paaiškina, kad ši
istorija turi perkeltinę prasmę.00:02:09
00:02:09
Hagara su Izmaeliu vaizduoja tuometinę Jeruzalę
su jos gyventojais, vergaujančiais Mozės Įstatymui.00:02:15
00:02:17
Sara su Izaoku vaizduoja
„aukštybėse esančią Jeruzalę“ –00:02:20
00:02:21
Jehovos organizacijos dangiškąją dalį – su jos
laisvais vaikais – dvasia pateptais Dievo sūnumis.00:02:27
00:02:32
Tačiau Dievo duota laisvė krikščionims
neturėtų būti dingstimi elgtis nuodėmingai.00:02:37
00:02:40
Toliau Paulius supriešina kūno darbus
su Dievo dvasios vaisiumi ir perspėja:00:02:45
00:02:46
„Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.“00:02:48
00:02:52
Skaitydamas Laišką galatams, atkreipkite dėmesį,
kad krikščionys pripažįstami̇ teisiais dėl tikėjimo;00:02:58
00:02:58
kad tie, kas ugdosi savybes, įeinančias
į dvasios vaisių, bus dosniai palaiminti;00:03:03
00:03:04
ir kad žadėtieji Abraomo palikuoniai yra Jėzus Kristus
ir tie, kas kartu su juo paveldi Dievo Karalystę.00:03:11
Laiško galatams apžvalga
-
Laiško galatams apžvalga
Laiško galatams apžvalga.
Šį laišką apaštalas Paulius parašė arba antrosios
misionieriškos kelionės metu, būdamas Korinte,
arba po jos, kai grįžo
į Sirijos Antiochiją.
Paprastai Pauliaus laiškus
užrašydavo kas nors kitas,
tačiau laišką galatams
jis užrašė pats.
Apaštalas šį laišką
parašė kažkuriuo metu
tarp 50 ir 52 mūsų
eros metų.
Ar žinojote?
Galatija buvo Romos provincija.
Jos teritorija driekėsi
dabartinės Turkijos viduryje.
Pauliaus laiškas tikriausiai
buvo skirtas bendruomenėms,
esančioms Pisidijos Antiochijoje,
Ikonijuje, Listroje ir Derbėje.
Galatijoje buvo judaizmo šalininkų, tvirtinančių,
kad krikščionims būtina laikytis Mozės Įstatymo.
Laiške Paulius įrodo, kad
tokie tvirtinimai yra klaidingi.
Laišką galatams
sudaro šeši skyriai.
1 skyriuje Paulius pasakoja apie savo
atsivertimą iš judaizmo į krikščionybę.
Apaštalas primena galatams, kad gerąją
naujieną, kurią jiems paskelbė,
jam apreiškė pats Jėzus Kristus, todėl jie turi
saugotis nepersimesti prie kitų mokymų.
2 ir 3 skyriuose Paulius paaiškina, kad ne dėl
„įstatymo darbų“ asmuo yra pripažįstamas teisiu.
Įstatymą jis pavadina „sergėtoju“,
atvedusiu žmones pas Kristų.
Taigi asmuo teisiu pripažįstamas
dėl tikėjimo Kristumi.
Paulius rašo, kad žadėtieji
Abraomo palikuoniai –
tai Kristus ir tie, kas drauge
su juo paveldės Karalystę.
4–6 skyriuose Paulius galatus įspėja, kad jie
neimtų vergauti visokiems žmonių mokymams.
4 skyriuje Paulius primena
istoriją apie dvi moteris –
Hagarą ir Sarą bei jų
sūnus Izmaelį ir Izaoką.
Paulius paaiškina, kad ši
istorija turi perkeltinę prasmę.
Hagara su Izmaeliu vaizduoja tuometinę Jeruzalę
su jos gyventojais, vergaujančiais Mozės Įstatymui.
Sara su Izaoku vaizduoja
„aukštybėse esančią Jeruzalę“ –
Jehovos organizacijos dangiškąją dalį – su jos
laisvais vaikais – dvasia pateptais Dievo sūnumis.
Tačiau Dievo duota laisvė krikščionims
neturėtų būti dingstimi elgtis nuodėmingai.
Toliau Paulius supriešina kūno darbus
su Dievo dvasios vaisiumi ir perspėja:
„Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.“
Skaitydamas Laišką galatams, atkreipkite dėmesį,
kad krikščionys pripažįstami̇ teisiais dėl tikėjimo;
kad tie, kas ugdosi savybes, įeinančias
į dvasios vaisių, bus dosniai palaiminti;
ir kad žadėtieji Abraomo palikuoniai yra Jėzus Kristus
ir tie, kas kartu su juo paveldi Dievo Karalystę.
-