JW subtitle extractor

Laiško filipiečiams apžvalga.
Apaštalas Paulius laišką
filipiečiams parašė Romoje.
Tuo metu jam buvo
kirtas namų areštas.
Laiškas parašytas apie
60–61 mūsų eros metus.
Prieš kurį laiką, per antrąją
misionierišką kelionę,
būdamas Troadėje Paulius matė
regėjimą, kuriame makedonas jį kvietė:
„Persikelk į Makedoniją ir padėk mums!“
Taigi maždaug 50
mūsų eros metais
Paulius su bendražygiais atvyko
į Makedonijos miestą Filipus
ir ėmė ten skelbti gerąją naujieną.
Filipuose Paulius įkūrė bendruomenę.
Tiesa, šiame mieste jie sulaukė
ir nemenko priešiškumo.
Paulius ir Silas buvo nuplakti ir įmesti į
kalėjimą, jų kojos buvo įtvertos į šiekštą.
Per trečiąją misionierišką kelionę
Paulius vėl lankėsi Filipuose.
Iš jo laiško akivaizdu, kad jį ir Filipų
bendruomenės krikščionis siejo itin šilti ryšiai.
Laišką filipiečiams sudaro keturi skyriai.
1 skyriuje Paulius rašo, kad dėl jo įkalinimo
Romoje „geroji naujiena dar labiau išplito“.
Apaštalas, net ir persekiojamas,
liko tvirtas ir drąsus.
Jo pavyzdys įkvėpė kitus krikščionis
be baimės skelbti Dievo žodį.
2 skyriuje Paulius paragina filipiečius
turėti tokį nusistatymą, kokį turėjo Kristus.
Apaštalas taip pat primena krikščionims,
kad jie turi šviesti pasaulyje tarsi šviesuliai.
Ar žinojote?
Filipų bendruomenė į Romą buvo nusiuntusi
Epafroditą, kad šis Pauliui nuneštų dovaną.
Paskui Paulius išsiuntė Epafroditą atgal į
Filipus ir patikėjo nunešti bendruomenei laišką.
3 skyriuje Paulius perspėja
saugotis tų, kurie pasitiki kūnu,
tai yra didžiuojasi savo žydiška kilme.
Apaštalas taip vertina galimybę pažinti
Kristų ir turėti su juo bendrystę,
kad visa, ką turėjo būdamas
fariziejumi, jis laiko atliekomis.
4 skyriuje apaštalas primena filipiečiams,
kad dėl nieko nebūtų susirūpinę.
Paulius juos patikina, kad jei melsis Dievui,
išsakys jam savo prašymus ir dėkos,
Dievas suteiks savo ramybės.
Galiausiai Paulius padėkoja bendruomenei
už dosnumą ir materialinę paramą.
Skaitydamas Laišką
filipiečiams atkreipkite dėmesį,
kad per išmėginimus likdami
tvirti įkvepiame drąsos kitiems;
kad Dievo Žodis ir šventoji dvasia padeda
mums būti tokio nusistatymo kaip Kristus;
ir kad Dievas suteikia savo ramybės tiems, kas
nuoširdžiai jam meldžiasi ir laukia jo Karalystės.