JW subtitle extractor

Laiško kolosiečiams apžvalga
Šį laišką apaštalas Paulius parašė
Romoje, apie 60–61 mūsų eros metus.
Tuo metu jam buvo skirtas namų
areštas, tai buvo pirmasis jo įkalinimas.
Iš laiško suprantame, kad Paulius
Kolosuose niekada nesilankė.
Bendruomenę šiame mieste
tikriausiai įkūrė Epafras.
Paulius pažinojo kelis Kolosų
bendruomenės narius, tarp jų Apfiją,
Archipą ir Filemoną, kuriam
apaštalas irgi parašė laišką.
Po bendruomenės įkūrimo
praėjus kuriam laikui,
krikščionims kilo pavojus
užsikrėsti pasaulio filosofijomis
ir idėjomis, prieštaraujančiomis
Kristaus mokslui.
Epafras, norėdamas informuoti Paulių,
kaip tenykštė bendruomenė laikosi,
leidosi į Romą – nukeliavo tūkstantį
suvirš kilometrų.
Laišką kolosiečiams sudaro keturi skyriai.
1 skyriuje Paulius išreiškia troškimą, kad
kolosiečiai nepaliautų augti dvasiškai.
Toliau Paulius rašo apie Jėzų –
kad jis yra „neregimojo Dievo
atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis“,
kad per jį visa buvo sukurta ir
kad jis yra bendruomenės galva.
2 skyriuje apaštalas įspėja Kolosų krikščionis
saugotis tų, kas skelbia visokias filosofijas
ar liepia laikytis Mozės Įstatymo.
Paulius paaiškina, kad Mozės Įstatymas
buvo panaikintas, nustojo galioti.
Dievas, vaizdžiai tariant, prikalė
Įstatymą prie Kristaus kančių stulpo.
Ar žinojote?
Kolosiečiams 4:10 Paulius pamini Barnabo
pusbrolį Morkų, dar vadinamą Jonu.
Kurį laiką jis lydėjo Paulių ir Barnabą
jų pirmojoje misionieriškoje kelionėje.
Bet paskui Morkus juos paliko
ir sugrįžo į Jeruzalę.
Toks jo poelgis Paulių labai nuvylė.
Tačiau maždaug po 12 metų, kaip skaitome,
Morkus yra drauge su Pauliumi Romoje.
Akivaizdu, tarpusavio
nesutarimus jiedu išsprendė.
3 skyriuje Paulius bendruomenei rašo:
„Siekite to, kas aukštybėse,
kur Dievo dešinėje sėdi Kristus.“
Apaštalas taip pat ragina kolosiečius
nusivilkti senąjį žmogų ir apsivilkti naująjį,
būti pakantiems, mielai
vienas kitam atleisti.
4 skyriuje Paulius primena
krikščionims, kad būtina melstis,
dėkoti Dievui ir maldos neapleisti.
Taip pat jis rašo: „Jūsų žodžiai
visada tebūna malonūs,
druska pagardinti; tada mokėsite
kiekvienam atsakyti.“
Skaitydamas Laišką kolosiečiams,
atkreipkite dėmesį, kad krikščionims
būtina augti dvasiškai;
ugdytis tokią kaip Kristaus asmenybę;
ir visada kalbėti maloniai,
ypač kai skelbiame gerąją
naujieną apie Dievo Karalystę.