JW subtitle extractor

Laiško Titui apžvalga.
Šį laišką apaštalas Paulius parašė
po pirmojo kalinimo Romoje,
kažkuriuo laiku tarp
61–64 m. e. metų,
galimas dalykas, iš Makedonijos.
Apaštalas, išleistas į laisvę, matyt,
tarnavo drauge su Titu Kretoje.
Jam išvykus Titas
toje saloje pasiliko.
Kretoje Titui teko
nelengva tarnyba.
Vietiniai turėjo
prastą reputaciją.
Buvo sakoma, kad jie nesąžiningi,
tingūs, nepasotinami rajūnai.
Tokios blogybės reiškėsi
net tarp krikščionių.
Taigi savo laiške Paulius pavedė Titui
sutvarkyti bendruomenėje, kas negerai,
ir paskirti tinkamus
brolius vyresniaisiais.
Laiškas Titui padalytas į tris skyrius.
Pirmame skyriuje apaštalas aptaria bendruomenės
vyresniesiems keliamus reikalavimus.
Tada jis prisako Titui, kad griežtai
drausmintų klaidintojus –
visokius maištautojus,
tuščiažodžiautojus
ir tuos, kurie tvirtina,
kad apipjaustymas būtinas.
Antrame skyriuje Paulius išvardija,
kokias dorybes privalu ugdytis vyrams,
duoda konkrečių patarimų
moterims, taip pat vergams.
Titui jis rašo, kad šis nebijotų kalbėti
ir veikti ryžtingai, nes „turi tam įgaliojimus“.
Apaštalas priduria:
„Nesileisk niekieno menkinamas.“
Ar žinojote?
Kadangi Titas buvo patyręs
krikščionių bendruomenės prižiūrėtojas,
Paulius drąsiai patikėjo jam spręsti
delikačius, nelengvus klausimus.
Jis mylėjo bendratikius, buvo drąsus, patikimas
ir, iš visko sprendžiant, puikus organizatorius.
Apaštalas nė kiek neabejojo,
kad Titas Kretoje nuveiks daug gera.
Trečiame skyriuje Paulius ragina Titą priminti
Kretos krikščionims, kad klausytų valdžios,
elgtųsi supratingai,
nesikivirčytų ir būtų romūs.
Galiausiai apaštalas Titui pataria nesivelti
į kvailus ginčus, vaidus dėl Mozės Įstatymo
ir neturėti reikalų su žmonėmis,
skleidžiančiais atskalūniškus mokymus.
Skaitydamas laišką
Titui atkreipkite dėmesį,
kaip svarbu, kad bendruomenėje kylančias
problemas krikščionių ganytojai spręstų nedelsdami;
kaip Dievas šventąja dvasia gali
patraukti prie savęs visokius žmones
ir padėti jiems ugdytis
krikščionišką asmenybę;
ir kaip ryžtingai Dievo Karalystės
valdiniai turi atsikratyti blogybių,
būdingų Šėtono valdomam pasauliui.