JW subtitle extractor

Jokūbo laiško apžvalga.
Yra svarių įrodymų, kad šio laiško
autorius Jokūbas buvo Jėzaus brolis.
Laišką jis parašė kažkuriuo laiku
iki 62 m. e. m., gyvendamas Jeruzalėje.
Laiške rašoma, kaip svarbu neprarasti tikėjimo
ir likti ištvermingiems per išbandymus,
perspėjama saugotis nuodėmių
ir neužsitraukti Dievo nemalonės
ir raginama tikėjimą parodyti darbais.
Kaip ir Jėzus, Jokūbas vartojo nemažai iš gyvenimo
paimtų paprastų, bet paveikių palyginimų –
kalbėjo apie jūros bangas,
apie gėles ir medžius,
apie žmogų, žiūrintį į savo atvaizdą
veidrodyje, apie pranykstančius turtus.
Jokūbo laiškas padalytas
į penkis skyrius.
Pirmame skyriuje randame
priminimą prašyti Dievą išminties
ir neabejoti, kad mūsų
prašymus jis išklausys.
Taip pat ten pasakyta, kad abejojantis žmogus
yra „lyg vėjo genama ir blaškoma jūros banga“.
Antrame skyriuje užrašytas pamokymas tiems, kurie
turtuoliams rodo daugiau pagarbos negu vargšams
ir šitaip vienus iškelia aukščiau kitų.
Tokie žmonės nesilaiko „karališkojo
įstatymo“, liepiančio mylėti artimą.
Ar žinojote?
Kai kurie Jokūbo pamokymai panašūs
į tuos, kuriuos randame Kalno pamoksle.
Jis, pavyzdžiui, ragino
džiaugtis per išbandymus,
sakė, kad Dievo žodžio reikia
ne vien klausytis, bet ir jį vykdyti
ir kad jei norime sulaukti Dievo atleidimo,
turime patys atleisti kitiems.
Trečiame skyriuje laiško autorius
pateikia įvairių palyginimų,
padedančių suprasti, kaip svarbu valdyti
liežuvį, ypač Dievo Žodžio mokytojams.
Jokūbas palygina liežuvį
su žąslais arklio nasruose,
su laivo vairu, su ugnies liepsna
ir su vandens šaltiniu.
Ketvirtame skyriuje paaiškinama, kad prie
visokių blogų darbų priveda kūniški geismai.
Jokūbas dar rašo: „Kas nori būti
pasaulio draugas, tampa Dievo priešu.“
Bet jeigu Velniui priešinsimės ir stengsimės
prie Dievo artintis, jis ir pats artinsis prie mūsų.
Penktame skyriuje sakoma, kad turtuolius, kurie kitus
engia, Jehova galiausiai pašauks atsiskaityti.
Jokūbas taip pat pabrėžia,
kaip svarbu būti kantriems.
Tarsi žemdirbys, laukiantis lietaus,
mes turime kantriai laukti meto, kai Dievas
per Kristų ištesės visus savo pažadus.
O jeigu krikščionis dvasiškai suserga, jis turėtų
kreiptis pagalbos į bendruomenės vyresniuosius.
Švelnūs jų pamokymai iš Dievo Žodžio ir tikėjimo
maldos gali padėti sergančiajam išgyti.
Skaitydamas Jokūbo laišką atkreipkite dėmesį, kad dėl
visokių išbandymų niekad neturėtume kaltinti Jehovos,
kad reikia labai stengtis
valdyti savo liežuvį
ir kad laukdami Dievo Karalystės
turime neprarasti kantrybės.