JW subtitle extractor

Pirmojo Jono laiško apžvalga
Pirmasis Jono laiškas yra ilgiausias iš
trijų šventosios dvasios įkvėptų jo laiškų.
Tuos laiškus apaštalas, galimas dalykas,
parašė Efeze arba jo apylinkėse.
Maždaug tuo laiku, 98 mūsų eros
metais, jis parašė ir savo evangeliją.
Pirmąjį laišką Jonas skyrė ne kokiam vienam
asmeniui, o visiems krikščionims bendrai.
Apaštalas siekė sustiprinti bendratikių tikėjimą tiesomis,
kurias Dievas buvo apreiškęs krikščionių bendruomenei.
Laiške daugiausia kalbama apie tris
dalykus: antikristą, nuodėmę ir meilę.
Pirmasis Jono laiškas
padalytas į penkis skyrius.
Pirmame skyriuje Jonas rašo, kad „Dievas yra
šviesa“ ir kad krikščionys turi gyventi šviesoje.
Tai įmanoma tik jei pripažinsime,
kad esame nuodėmingi
ir kad mums būtinas atleidimas,
kurį galime gauti dėl Kristaus aukos.
Antrame skyriuje apaštalas
perspėja dėl antikristų.
Jie neigia, kad Jėzus buvo Kristus, tvirtina, kad Dievo Sūnus
nebuvo atėjęs kūne, ir skleidžia kitas melagystes.
Ar žinojote?
Daugiau nei tris dešimtmečius prieš Jonui parašant
laiškus, buvo išpranašauta, kad atsiras netikrų mokytojų,
kurie kurs tikėjimą griaunančias atskalas
ir stengsis patraukti mokinius paskui save.
Jono žodžiai patvirtina, kad atskalūnybė
tuo metu jau tikrai buvo išplitusi.
Trečiame skyriuje Jonas paaiškina, kuo
Dievo vaikai skiriasi nuo Velnio vaikų:
Dievo vaikai vienas kitą myli, o Velnio vaikai,
kaip kadaise Kainas, savo brolio nekenčia.
Apie meilę toliau kalbama
ir ketvirtame skyriuje.
Anot Jono, negalime sakyti, kad mylime
Dievą, jeigu nemylime savo bendratikių.
Paskutiniame laiško skyriuje rašoma:
„Juk mylėti Dievą –
tai laikytis jo įsakymų.“
Be to, Jonas patikina, kad Dievas išgirs visus mūsų
maldavimus, jeigu tik prašome to, kas pagal jo valią.
Skaitydamas Pirmąjį Jono laišką atkreipkite dėmesį,
kad privalome atmesti atskalūniškus mokymus,
kad būtina saugotis nuodėmingų darbų
ir kad savo bendratikiams, Dievo Karalystės
pavaldiniams, turime rodyti meilę.