JW subtitle extractor

Judo laiško apžvalga
Judas, parašęs šį šventosios dvasios įkvėptą
laišką, tikriausiai buvo Jėzaus Kristaus brolis.
Savo laišką jis parašė apie 65 m. e. m.,
tikriausiai gimtojoje Palestinoje.
Tuo metu krikščionims buvo
iškilusi didelė grėsmė:
į bendruomenę ėmė skverbtis amoralūs,
kūniškai gyvenantys žmonės.
Dėl to laiške Judas ragina krikščionis
visomis išgalėmis kovoti už tikėjimą.
Judo laiškas padalytas į 25 eilutes.
5 eilutėje Judas primena, kad Jehova,
išgelbėjęs savo tautą iš Egipto krašto,
paskui sunaikino tuos izraelitus,
kurie visiškai neturėjo tikėjimo.
Panaši mintis yra 7 eilutėje:
ten rašoma, kad „Sodoma,
Gomora ir aplinkiniai miestai, [...]
patyrę amžinos ugnies bausmę,
[...] tapo mums įspėjimu“.
12 ir 13 eilutėse vaizdingais palyginimais Judas apibūdina
į krikščionių bendruomenę įsibrovusius piktavalius žmones.
Jie pavadinti povandeninėmis uolomis, šen ir ten
vėjo gainiojamais bevandeniais debesimis,
išrautais bevaisiais medžiais ir šėlstančiomis jūros bangomis,
išputojančiomis savo begėdystes.
Ar žinojote? Judo laiške paminėta faktų,
kurių nerasime niekur kitur Biblijoje.
Vienintelis Judas rašo, kad tarp arkangelo Mykolo
ir Velnio buvo kilęs nesutarimas dėl Mozės kūno.
Taip pat tik Judas pamini Henocho pranašystę, kad Dievas
su miriadais angelų įvykdys piktadariams nuosprendį.
Laiško pabaigoje Judas ragina
savo brolius išlikti Dievo meilėje,
taip pat būti gailestingus tiems, kurie abejoja,
ir gelbėti juos – tarsi stverti iš ugnies.
Skaitydamas Judo laišką atkreipkite dėmesį, kaip Jehova
praeityje įvykdydavo nuosprendį nedorėliams,
ko galima pasimokyti iš čia
pateiktų vaizdingų palyginimų
ir kaip Judui rūpėjo, kad tie, kurie viliasi paveldėti
Dievo Karalystę, būtų dvasingi ir tyri.